Tik prasidėjus gruodžiui ir pakvipus artėjančiomis šv. Kalėdomis, Gargždų socialinių paslaugų centro salė netyla nuo šventinių renginių repeticijų bei koncertų. Prie pačių lankytojų vaidinimų ir dainų prisideda ir tikėti bei netikėti svečiai.

Paskutinis nuotaikingas šventinis pasirodymas buvo surengtas šiandien, pirmadienio popietę, mūsų centrą aplankius gausiam „Minijos“ progimnazijos mokinių būriui. Mokiniai, padedami muzikos bei pradinių klasių mokytojų, šoko, dainavo, grojo gitaromis, skudučiais.. Muzikos mokytojas Rolandas Anužis pasakoja, jog tokius pasirodymus su džiaugsmu rengia jau trečius metus – jam smagu matyti nušvitusius veidus tų, nuo kurių sėkmė dažniau nusisuka. Šiemet pirmieji išvysti koncertą turėjo galimybę Viliaus Gaigalaičio globos namų gyventojai. Po sėkmingo pasirodymo mokiniai kiek mažiau jaudinosi, atlikdami kruopščiai repetuotus kūrinius socialinių paslaugų centro salėje. Rolandas, kartu su menui atsidavusiomis kolegėmis Regina Valskiene bei Asta Lukauskiene, siekia, jog tokio pobūdžio renginiai taptų gražia kasmetine tradicija. „Treji metai iš eilės – tai jau nemenkas pasiekimas“ – su šypsena tvirtina muzikos mokytojas.

Anot Rolando, mokiniams daug džiaugsmo suteikia galimybė scenoje parodyti savo gebėjimus, o jei jais pelnomi ir gausūs plojimai – tuomet jauniesiems atlikėjams dar smagiau. Kaip ruošiamasi tokiam ilgam ir turiningam renginiui? Čia prisideda daugybė pagalbininkų: choreografė, pradinių klasių mokytojos. Be to, nemažą dalį pasirodymų komisija atrenka iš kasmet vykstančių mokyklos talentų rinkimų. Pačių mokinių iniciatyva dalintis gera nuotaika su kitais čia turi didžiulį vaidmenį.

Centro lankytojus šiemet aplankė ir daugiau mokinių – puikią staigmeną gruodžio viduryje buvo surengę „Vaivorykštės“ gimnazistai. Keletas nuolat centre savanoriaujančių 3H klasės mokinių pasikvietė savo klasės draugus atlikti kalėdinių dainų bei pašokti kartu su centro lankytojais. Jautrus mokinių skleidžiamas gerumas užkrėtė ir juos atlydėjusias mokytojas – Jūratę Surblienę ir Lidiją Vaitkienę. Paklausus, kaip joms pavyko įkalbėti visus susirinkti tokiam bendram tikslui, mokytojos tik nusijuokė: „ne mes juos – čia jie mus atsivedė. Auksas, ne vaikai“.

Visgi geriausias įvertinimas atlikėjams – ne po koncerto gautos dovanėlės, saldainiai ar plojimai, o nuoširdžios centro lankytojų šypsenos. O jų po šių pasirodymo užteks dar ilgam.

Psichologė Gabija Čeledinaitė

Back to top